Plokščiapėdystė

kovo 7, 2011 § Parašykite komentarą

Jeigu Tau arba Tavo vaikui yra nustatyta plokščiapėdystė, ir ieškai pagalbos, ateik į bet kurį www.5judesiai.lt mankštų klubą, mes Tau duosime daugybę patarimų ir sudarysime specialią mankštą, skirtą būtent TAU.

Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga.

Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko labai retai. Įgyta plokščiapėdystė gali būti statinė (susidaro dėl silpnų blauzdos ir pėdos raumenų, kaulų suminkštėjimo, organizmo nusilpimo; ją dažniausiai įgyja stovimo darbo žmonės – kirpėjai, pardavėjai), trauminė (po kulkšnių lūžio, jei jos pakankamai ilgai būna imobilizuotos), rachitinė (po rachito), paralitinė (po poliomielito). Plokščiapėdystė vystosi lėtai. Kojos greit pavargsta; vaikštant, ypač ilgai stovint, skauda pėdas. Laikui bėgant pėdos vis labiau deformuojasi.

Deformuotas pėdos skliautas formuojasi, dėl:

  • per siauros, ankštos, minkštos, be pakulnės avalynės nešiojimo,
  • esant per dideliam kūno svoriui
  • dažnai ilgai stovint viena poza
  • dažnai šokinėjant į aukštį į tolį ant kieto pagrindo

Pagrindinė plokščiapėdiškumo priežastis – pėdos raumenų ir raiščių silpnumas. Silpni raumenys ir raiščiai greitai išsitempia nuo per didelio įtempimo ir nebeišlaiko taisyklingos pėdos formos.

Plokščiapėdystės gydymo būdai:

  • gydomasis masažas
  • gimnastika
  • operacija
  • į batus dedamas specialus dėklas – supinatorius
  • ortopedinė avalynė
  • mankštos pratimai
  • vandens procedūros
  • fiziniai pratimai

Kaip patikrinti, ar Jūsų vaikas nėra plokščiapadis?
Pirmiausia reikia paprašyti vaiko pasistiebti, tuomet reikia atkreipti dėmesį ar yra išlinkimai pėdos skliauto zonoje. Tuomet reikia paprašyti, kad vaikas atsistotų pilna pėda ir pakeltų pirštus, ir pažiūrėti, ar padas yra išlinkęs. Tai padaryti galima kišant po pėda pirštą.  Jei pirštas telpa lengvai, nuogąstauti neverta, – pėdos skliautas susiformavęs taisyklingai, tačiau, jei pirštas kliūna ar vargina neaiškios kilmės skausmai pėdose, reiktų susirūpinti ir kreiptis į ortopedą – traumatologą, kad šis įvairių diagnostinių priemonių (rentgenas, rašaliniai pėdos atspaudai, padoskopija, kompiuterinė padobarografija) pagalba nustatytų tikslią skausmo priežastį ir paskirtų adekvatų gydymą.

Vaikščiojimas basomis per skirtingus paviršius padeda išvengti plokščiapadystės.

Kaip skirtingi paviršiai veikia nervų sistemą?
1. Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą;

2. Nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervų sistemą;
3. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas jaudina nervų sistemą.

Kas dar stiprina vaiko pėdas?
Vaiko pėdas stiprina
: bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, futbolas, kiti judrieji žaidimai.
Pėdos ir blauzdos raumenis stiprina
:

  • vaikščiojimas basomis ant pirštų, ant kulnų, ant kulnų pirštais suimant smulkius daiktus, pasistiebus, ant išorinių pėdos dalių, ant pirštų pusiau sulenktais keliais, ant pirštų aukštai keliant kelius;
  • basa pėda pakelti nuo žemės ir perdėti į kitą vietą nosinę arba rankšluostį, įvairius smulkius daiktus (šaškes, lego kaladėles, akmenukus, pieštukus ir pan.), nuimti nuo virvutės kabančius smulkius daiktus;
  • pėdomis suimti kamuolį, smėlio maišelį, masažinį kamuoliuką, medžio šakelę ir kt., iškelti juos kuo aukščiau;
  • kojų pirštais traukti į save prie sienelės pririštą gumą ir vėl atleisti;
  • mesti pėdomis suimtą kamuolį ir gaudyti jį rankomis, kuo tvirčiau laikant kamuolį pėdomis, bandyti jį išmušti kumščiais;
  • numauti puskojinę nuo kitos kojos;
  • lipti sienele;
  • sėdint prieš kitą vaiką mėtyti vienas kitam ir gaudyti kamuolį kojomis;
  • pusiau pritūpti ir visiškai pritūpti stovint ant pirštų galų.

Vaikui mankštinantis krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai, kad raumenys nepervargtų ir nenusilptų. Pavargusiam vaikui nedelsiant reikia leisti pailsėti, kadangi nuo per didelio krūvio kyla pavojus nusileisti pėdos skliautui ir taip formuotis plokščiapėdystei.

Būtina žinoti:
1. Įvairus gruntas turi skirtingą poveikį:
minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kiliminė danga raminančiai veikia nervų sistemą;
nelygi žemė, kambario grindys, šlapia ar rasota žolė, vandens nugludinti akmenėliai, guminiai ar sintetiniai kilimėliai saikingai veikia nervu sistemą;
karštas smėlis, aštrūs akmenėliai, kankorėžiai, sniegas labai jaudinančiai veikia nervų sistemą.

2. Skirtingą pagal poveikį gruntą naudoti kombinuojant atitinkamu nuoseklumu:
pradėti nuo lengvai jaudinančių poveikių;
pamažu pereiti nuo lengvai jaudinančių poveikių prie saikingai jaudinančių ir užbaigti raminančiais. Pavyzdžiui, šiltos grindys – 3 min., nugludinti akmenėliai – 2 min., grindys -1 min., šiltas smėlis – 5 min., braidžiojimas atvirame vandens telkinyje ant akmenukų – 3 min., drėgnas vėsus smėlis – 3 min., šiltas smėlis – 2 min..

Daugiau apie plokščiapėdystę galite sužinopti iš www.5judesiai.lt specialistų rašydami jiems el. paštu info@5judesiai.lt

Tagged: , , , , , , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

What’s this?

You are currently reading Plokščiapėdystė at 5judesiai.

meta

%d bloggers like this: